- sprūdoti
- sprū́doti, -o (-oja), -ojo intr. Ig, sprū̃doti DŽ1, NdŽ būti įsispraudusiam, tūnoti: Įsispraudęs į tą sprūstį žmonių sprū́dau, t. y. kenčiu suspaustas, stoviu J. Jonas manęs ieško, o aš sprū́dau pasislėpus už tvoros Mrj. Nuėjęs ne sprū́do kur kampe, ale sukasi po kojų Dkš. Prasikaltęs – tai jau tik sprū́do kap žirnis šikno[je] i tyli Plv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
